KAM PRISKIRIAMOS FORMALIOS, MORALIOS IR REALIOS ATSAKOMYBĖS
UŽ DARBUOTOJŲ SAUGĄ IR SVEIKATĄ ĮMONĖSE?
Talentator komanda pokalbiui apie darbuotojų saugą ir sveikatą šį kartą pasikvietė konsultacinės įmonės „Tuvlita“ ekspertą Raimedą Burbą. Pokalbio metu buvo aptartos darbuotojų saugos aktualijos Lietuvoje. Susitikimo metu ieškota atsakymų į klausimus: kas atsakys už gamybinio roboto įmonėje sužalotą darbuotoją? Robotizacijos procesai Lietuvoje dar tik pradeda savo erą ar jau esame gerokai pažengę šioje srityje? Ar robotai visiškai pakeis nekvalifikuoto ir monotoniško darbo grandį? Mitai ar realybė, kad nebereikės žmogiškosios darbo jėgos? Darbuotojų saugos specialistas – profesija ar pašaukimas?
Anot pašnekovo, visi šie klausimai šiandien yra svarbūs ir aktualūs, tačiau visgi svarbiausias – saugus darbuotojas.
Eksperto pastebėjimais, šiandien Lietuvos įmonės vis dar susiduria su tokia situacija, kad pačiam darbuotojui mažai rūpi jo sauga ir sveikata. Išgyvename paradoksalų laiką, kai asmuo aukoja savo sveikatą dėl didesnio atlygio, o vėliau skiria visas santaupas tam, kad atstatytų sugadintą sveikatą.
TEISĖ REIKALAUTI SĄLYGŲ Į SAUGŲ DARBĄ
Daugumoje įmonių darbuotojai nesupranta darbuotojų saugos ir sveikatos svarbumo. Manoma, kad tai yra savaime suprantami dalykai, kad ir be mokymo jie gali darbus atlikti saugiai.
Tačiau čia labai klystama, nes saugaus darbo metodai nėra įgimti ar instinktais paremti, jie yra labiau išmokstami. Jau yra įrodyta, kad elgseną formuoja praktiniai mokymai, motyvacinės priemonės, kurių pagalba žmogus pats ima suvokti, kad jis yra labiausiai atsakingas už savo saugą darbe, – sakė ekspertas, užsiminęs, kad darbuotojai dažnai pamiršta ir savo teisę reikalauti sąlygų į saugų darbą.
Darbdaviai klaidingai mano, kad pakanka trumpai, formaliai supažindinti darbuotojus su saugos instrukcijomis ir jas patvirtinti parašais.
Taip pat neretai girdima nuomonė, kad darbuotojai ir taip viską puikiai žino, nes kadaise įvadinius darbuotojų saugos mokymus išklausė kitoje darbovietėje.
Kita populiari nuomonė, kad DSS mokymai ne visoms įmonėms reikalingi. Šiuo klausimu ekspertas kategoriškas: „Nulinė rizika neegzistuoja. Blogiausia, kai žmogus negeba identifikuoti rizikų, nesupranta, iš kur gali kilti pavojai ir net nenori pats tuo domėtis.“
ĮVYKUS NELAIMEI
Kai įvyksta nelaimė labai dažnai apeliuojama į tai, kad darbdavys kažko nepadarė, tačiau klausimas, o ką dėl savo saugumo padarė darbuotojas, lieka kažkur tarp eilučių.
Štai čia, anot pašnekovo, ir prasideda klausimo prieš klausimą kėlimas.
Kai ištyrus įvykį bandome paieškoti, ką pats darbuotojas padarė, kad šis įvykis nebūtų nutikęs, gauname atsakymą klausimu, o ar darbdavys konkrečiai buvo įvertinęs riziką ir numatęs priemones, kaip tam tikroje situacijoje išvengti nelaimės. Sunkumas tame, kad dažniausiai įvyksta tokie įvykiai, kurie dokumentuose smulkiai ir aiškiai nebuvo aprašyti.
Darbdaviams noriu pasakyti, kad kuo didesnė nelaimė, tuo didesnė kaltė krenta ant darbdavio.
Darbdavys visada turi būti budrus ir stengtis, kaip įmanoma maksimaliai daugiau įvertinti visas galimas rizikas.
ŽINUTĖ, TURINTI PASIEKTI KIEKVIENĄ DARBUOTOJĄ
Dirbdami negalvokite, kad kažkas turi būti atsakingas už jus, nes pirmiausia juk skaudės jums, kris jūsų darbingumo lygis, jūs turėsite išgyventi sunkumus, jei neatitiksite rinkos normų. Taip, darbdavys sumokės tam tikrą sumą, bet jis negrąžins jums prarastos sveikatos ar kūno dalies, dėl kurios jūs tapsite nelabai vertingas darbo rinkoje, – dėmesį atkreipė R. Burba.
DIRBTINIS INTELEKTAS
Prakalbus apie dirbtinio intelekto vaidmenį darbuotojų saugo procese, Raimedas Burba dalijosi įžvalgomis, kad galimai greičiausią pažangą pastebėsime vaizdo stebėjimo technologijų srityje, kur dirbtinis intelektas galės atpažinti darbuotojus, nedėvinčius apsaugos priemonių. Taip didelėse įmonėse bus bandoma išvengti nelaimių dėl atsainaus pačių darbuotojų elgesio.
