Talentator straipsnis
Skaitmeninio ugdymo evoliucija: Ar tikrai tampame protingesni?
Skaitmeninio ugdymo, o ypač e. mokymų, atsiradimas pakeitė informacijos pateikimo būdus bei padidino informacijos įsimenamumo lygį. Tyrimai rodo, kad e. mokymai gali padidinti mokymosi efektyvumą ir išlaikymo rodiklius iki 3 kartų, o lyginant su asmeniniais kursais, internetiniuose kursuose studentų nubyrėjimo rodikliai taip pat yra gerokai mažesni. E. mokymasis – tai mokymosi būdas, naudojant išmaniąsias technologijas, kurios apima įvairias formas – nuo tradicinių internetinių kursų iki interaktyvių mokymosi platformų bei programėlių. Šis mokymosi būdas suteikia galimybę mokytis bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje, taip pat skatina aktyvų mokymąsi, naudojant interaktyvias priemones bei įvairias skaitmenines mokymosi strategijas. Tačiau ar kada susimąstėte, kaip šis e. mokymosi būdas paveikia mūsų smegenų veiklą bei elgesį?
Kaip mes pasisaviname naują informaciją?
Mūsų smegenys turi maždaug 85 mlrd. neuronų, kurie siunčia informaciją vienas kitam. Kai mokomės ir įgyjame naujos informacijos, mūsų smegenyse susiformuoja naujos neuroninės jungtys. Taigi, kuo daugiau mokomės, tuo daugiau jungčių sukuria smegenys. Pagal tai, kaip pasisaviname naują informaciją, mokymosi procesą galima suskirstyti į keturis etapus:
- Suvokimas: Šiame etape smegenys gauna informaciją iš aplinkos per jutimo organus, pavyzdžiui, klausą, regą, uoslę ir kt.
- Dėmesys: Smegenys išsaugo tik aktualią ir svarbią informaciją, ignoruodamos nereikšmingas detales. Šio proceso metu formuojamos neuroninės jungtys.
- Atmintis: Smegenų gebėjimas saugoti informaciją. Yra įvairių atminties rūšių, pavyzdžiui
- Sensorinė – trumpalaikė atminties forma, kuri leidžia mums suvokti aplinką ir reaguoti į ją momentiškai. Informacija šioje atmintyje išlieka kelias sekundes ar minutes.
- Trumpalaikė – atminties forma, kuri leidžia laikinai išsaugoti informaciją, kol ją naudojame ar su ja dirbame.
- Ilgalaikė – tai atmintis, susijusi su įgūdžiais, įvykiais, faktų žinojimu ir kitais ilgalaikiais prisiminimais.
- Atgaminimas: Gebėjimas pritaikyti įgytas žinias ir įgūdžius įvairiose situacijose, spręsti problemas ir priimti sprendimus.
Be šių keturių pagrindinių etapų, mokymosi procese dalyvauja ir kiti smegenų regionai bei neurotransmiteriai – cheminiai junginiai, perduodantys signalus tarp neuronų. Pavyzdžiui, hipokampas atlieka esminį vaidmenį ilgalaikėje atmintyje, o trumpalaikėje atmintyje dažniausiai vyrauja garsinis kodavimas.
Kaip teigia Dr. James Zull, e. mokymasis yra panašus į natūralų, instinktyvų mokymosi procesą, kadangi besimokantieji turi galimybę tobulinti žinias, o ne tik pasyviai jas priimti. Todėl trumpai apžvelkime, koks e. mokymų poveikis buvo pastebėtas besimokantiesiems.
KOGNITYVINIS POVEIKIS
Neuroplastiškumas: e. mokymasis turi didelę įtaką neuroplastiškumui – tai yra nervų sistemos savybė keistis, augti ir formuoti naujas jungtis dėl naujai įgyjamos patirties. Vienodi, monotoniški kasdieniai veiksmai, apie kuriuos per daug negalvojame, suformuoja mūsų įpročius. Taip įtvirtinami neuroniniai ryšiai, suformuojamas „autopilotinis“ elgesys, tačiau tuo metu kenčia mūsų mąstymo lankstumas. Tikriausiai svarbiausias neuroplastiškumo privalumas yra tas, kad žmogus gali mokytis visą gyvenimą. E. mokymams būdingi interaktyvūs ir adaptyvūs mokymosi moduliai skatina įvairius pažinimo procesus ir lavina mąstymo lankstumą. Tyrimai parodė, kad naudojimasis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis gali sustiprinti neuroplastiškumą, ypač srityse, susijusiose su atmintimi, problemų sprendimu ir erdviniu mąstymu.
Atmintis ir informacijos įsimenamumas: e. mokymuose dažnai pasitelkiamos įvairios priemonės – vaizdo įrašai, animacija, interaktyvios užduotys ir kt. Šie elementai gali pagerinti informacijos įsimenamumą, nes mokymosi procese yra naudojami įvairūs jutiminiai organai. Dvigubo kodavimo teorija teigia, kad informacija geriau įsimenama, kai ji užkoduota ir vizualiai, ir žodžiu. E. mokymasis tai išnaudoja pateikdamas turinį tekstu, vaizdais ir garsu, taip pagerindamas ilgalaikį informacijos įsiminimą
ELGESIO POVEIKIS
Žaidybinimas (angl. Gamification): tai mokymosi būdas, naudojamas e. mokymuose, į kurį įtraukiami į žaidimą panašūs elementai, tokie kaip taškų rinkimas, lyderių lentelės, užduočių atlikinėjimas ar personalizacija. Tinkamai pritaikyti elementai turi teigiamą poveikį kognityvinėms funkcijoms bei žmogaus elgesiui mokymosi proceso metu. Aptarkime kelis pavyzdžius, kaip mūsų organizmas reaguoja į žaidybinimo elementus:
– Dopaminas, arba geros savijautos hormonas, išsiskiria, kai esame apdovanojami už tam tikrą veiksmą. Suteikiant virtualų atlygį už mokymosi tikslų pasiekimą, besimokantieji pradeda sieti mokymąsi su teigiamomis emocijomis, o tai skatina juos siekti geresnių rezultatų ir įsiminti informaciją.
– Žaidžiant žaidimą patiriamas jaudulys ir azartas – tai endorfinų išsiskyrimo rezultatas. Endorfinai yra natūralus organizmo vaistas nuo skausmo. Jie taip pat gali sumažinti streso ir nerimo lygį, sukelti euforijos jausmą. Kartu su kitais neuromediatoriais tai padeda sukurti idealias sąlygas koncentruotam mokymosi procesui.
– Smegenys gali apdoroti tik ribotą informacijos kiekį. Jei kognityvinis krūvis per didelis, besimokantysis gali praleisti informaciją, todėl mokymas gali būti neužbaigtas. Vienas iš būdų, kaip žaidybinimas gali padėti spręsti pažinimo perkrovos problemą, yra pateikti mokymąsi labiau panašiu į žaidimą, iššūkiais pagrįstu formatu.
PSICHOLOGINIS IR EMOCINIS POVEIKIS
Stresas ir nerimas: e. mokymosi lankstumas ir prieinamumas gali sumažinti stresą, susijusį su tradicine mokymosi aplinka, pavyzdžiui, važinėjimu į darbą, griežtu tvarkaraščiu ar buvimu didelėje auditorijoje. Tačiau tiesioginės paramos ir tiesioginio bendravimo trūkumas gali padidinti izoliacijos ir nerimo jausmą. Be to, kai kuriems besimokantiesiems streso lygį gali padidinti techninės problemos ir spaudimas nuolatos išlaikyti motyvaciją.
Motyvacija: e. mokymosi aplinka, kurioje užtikrinamas tiesioginis grįžtamasis ryšys ir pasiekiami pagrindiniai tikslai, gali padidinti besimokančiųjų motyvaciją. Kai besimokantieji mato aiškią pažangą ir gauna teigiamą palaikymą, auga jų tikėjimas savo gebėjimu pasiekti sėkmę, o tai labai svarbu siekiant ilgalaikio įsitraukimo į įmonės veiklą.
Skaitmeninis ugdymas turi daug privalumų, tačiau verta prisiminti, kad su technologine pažanga atkeliauja ir neigiamas poveikis žmogaus savijautai. Aptarkime kelis iššūkius, su kuriais susiduria besimokantysis.
E. mokymų planavimas: kai e. mokymai nėra tikslingai integruoti į darbuotojo darbo grafiką, jam tai gali sukelti atmetimo reakciją ir stresą dėl būtinybės pabaigti mokymus iki nustatytos datos. Dėl šios priežasties darbuotojas yra priverstas atidėti tuo metu svarbesnius darbus į šalį.
! Patarimas: suplanuokite ir įtraukite mokymosi veiklą į darbuotojo darbotvarkę.
Socialinė izoliacija: tradicinė klasės aplinka palengvina socialinę sąveiką ir socialinių įgūdžių ugdymą. Tačiau e. mokymasis gali apriboti tokį bendravimą ir sukelti izoliacijos ir vienatvės jausmą bei socialinių įgūdžių suprastėjimą. Be to, mokantis elektroniniu būdu, mokymosi procesas tampa vienpusis, nes nebėra galimybės tiesiogiai užduoti klausimų lektoriui. Jei kažko nesupranti, gali jaustis visiškai pasimetęs ir įstrigęs.
! Patarimas: sukurkite forumą, kuriame besimokantieji galėtų dalintis pasiekimais, nesėkmėmis, mintimis, patirtimi ar klausimais.
Kompiuterinis raštingumas: tai esminis veiksnys e. mokymosi procese. Tiems, kurie dirba ne kompiuterizuotose darbo vietose, e. mokymasis gali tapti rimtu iššūkiu. Per sudėtingas interaktyvumas gali kelti susierzinimą ir trikdyti mokymosi procesą, o besimokantieji gali užstrigti tam tikrose temose ar užduotyse.
! Patarimas: atsižvelkite į vartotojų kompiuterinio raštingumo lygį bei pateikite aiškias instrukcijas, kurios padėtų besimokantiesiems įveikti galimus sunkumus.
Susilpnėjęs gilusis mokymasis: e. mokymosi aplinkoje dažnai akcentuojama greita prieiga prie informacijos, o tai gali pakenkti giluminiam mokymuisi ir kritinio mąstymo įgūdžiams. Tendencija peržvelgti skaitmeninį turinį, užuot giliai įsitraukus į medžiagą, gali lemti paviršutinišką supratimą ir įsiminimą.
! Patarimas: mokymosi metu darykite tikslingas pertraukas, naudokite įvairias mokymosi technikas (pvz, pomodoro technika).
Ilgas laikas, praleistas prie kompiuterio ekranų, gali sukelti skaitmeninio akių nuovargio sindromą (angl. Computer Vision Syndrome, CVS). Taip pat, nuolatos spinduliuojama mėlyna šviesa slopina melatonino gamybą – hormoną, reguliuojantį miegą. Dėl to ilgi mokymai gali varginti akis, mažinti susikaupimą ir koncentraciją, bei didinti nuovargį.
! Patarimas: mokymosi metu darykite tikslingas pertraukas, akių bei kūno mankštas, naudokite mėlynos šviesos filtrus.
Taigi, skaitmeninis ugdymas besimokantiesiems suteikia naujų galimybių, palengvindamas prieinamumą, skatindamas informacijos įsisavinimą bei įvairių gebėjimų lavinimą. Nepaisant iššūkių, e. mokymų privalumai išlieka itin reikšmingi. Šis mokymosi būdas leidžia pritaikyti turinį individualiems poreikiams, skatina aktyvų mokymąsi ir prisideda prie smegenų neuroplastiškumo.
