Įsivaizduokite, kad renkatės iš dviejų mokymų variantų. Vieną jų sukūrė dirbtinis intelektas (DI), kitą – instrukcinis dizaineris, specialistas, kuris informaciją paverčia prasmingu ir efektyviu mokymosi procesu. Iš pirmo žvilgsnio abu kursai gali atrodyti panašiai: aiški struktūra, tvarkingos skaidrės, profesionalus įgarsinimas, interaktyvios užduotys. Tačiau vienoda forma dar nereiškia vienodo rezultato.
Kuriant mokymus su dirbtiniu intelektu kyla vis dažnesnis klausimas – ar instrukcinio dizainerio vaidmuo vis dar reikalingas? Šiame straipsnyje „Talentator“ instrukcinis dizaineris Paulius Mieželis dalijasi, kodėl technologijos gali padėti kurti mokymus greičiau, tačiau žmogaus ekspertizė išlieka būtina siekiant sukurti veiksmingą mokymosi patirtį.
Pirmasis sprendimas priimamas dar prieš pradedant gilintis į medžiagą: ar mokymai apskritai gali išspręsti problemą?
Antrasis sprendimas: atsirinkti, ko nemokyti.
DI dažniausiai įtraukia viską, nes kuo išsamiau, tuo kursas atrodo solidžiau. Mokymų dizaineris elgiasi priešingai – jis atmeta tai, kas nepadeda pasiekti tikslo, net jei tema atrodo įdomi ar užsakovui gaila įdirbio ruošiant pirminę medžiagą. Besimokančiojo dėmesys ribotas, ir kiekviena perteklinė skaidrė jį švaisto. Paradoksalu, bet trumpas kursas gali išmokyti daugiau, nei ilgas.
Trečiasis sprendimas: kaip efektyviai išmokyti.
Ir ketvirtasis: kaip suprasime, kad mokymai pavyko?
Sugeneruoto kurso gali pakakti, jeigu sėkme laikoma tai, kad visi išlaikė testą ir gavo pažymėjimus. Bet instrukcinis dizaineris vertina mokymų dalyvių patirtį ir elgsenos pokyčius: daro mažiau klaidų, laikosi tvarkos, greičiau pradeda dirbti savarankiškai. Kaip tai išmatuoti turi būti apgalvota dar kuriant kursą, o ne rengiant ataskaitą.
Neslėpsiu, kurdami mokymus mes patys kasdien dirbame su DI. Jis padeda apdoroti medžiagą, programuoti, įgarsinti, animuoti, išversti tekstus. Tačiau DI nėra mokymų strategas – jis nesupranta organizacijos konteksto, besimokančiųjų poreikių ir to, koks elgesys turi pasikeisti. Todėl šiandien DI ne pakeičia instrukcinį dizainerį, o tampa jo įrankiu, leidžiančiu daugiau dėmesio skirti svarbiausiam dalykui – kurti mokymus, kurie iš tiesų veikia.
