KAITOS PROCESAI PRASIDĖS, KAI DARBUOTOJŲ SAUGA ĮMONĖSE
TAPS PRIORITETINE SRITIMI
Esate mažos įmonės valdytojas? Vadovaujate tarptautinei bendrovei? Abiem atvejais siekis turėti kuo mažiau nelaimingų atsitikimų darbe visada turi būti Jūsų prioritetinių sričių viršuje, – kalbinamas sakė UAB Klaipėdos nafta darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vadovas Lauras Mataitis.
Jau pokalbio pradžioje specialistas dėmesį atkreipė į tai, kad Lietuvoje apie darbuotojų saugos ir sveikatos (DSS) kultūrą įmonėse dar mažai kalbama. Tačiau, anot pašnekovo, kultūros lygis šioje srityje proporcingai sąlygoja nelaimingų atsitikimų įmonėje skaičių. Kuo darbuotojų saugos ir sveikatos kultūros lygis įmonėje aukštesnis, tuo didesnė tikimybė, kad nelaimingų įvykių bus išvengta.
Taigi, mažesnis nelaimingų atsitikimų darbe skaičius tiesiogiai lemia geresnius bendrovės rezultatus. Saugios darbo vietos didina darbuotojų motyvaciją ir įsipareigojimus.
Galime daryti išvadas, kad gera darbuotojų sauga ir sveikata savotiškai tampa ir vizitine įmonės kortele. O kas nenori dirbti įmonėje, kurioje darbuotojų saugai ir sveikatai skiriama daug dėmesio? Bet, apie viską nuo pradžių.
DSS KULTŪRA ĮMONĖSE
Paklaustas, kaip ir nuo ko DSS kultūra prasideda įmonėje, pašnekovas akcentavo, kad visi kultūriniai dalykai įmonėse priklauso nuo aukščiausio lygio vadovų sąmoningumo.
Kokią atmosferą įmonėje kuria vadovas, kokias vertybes diegia, savo pavyzdžiu deklaruoja, tokią įmonę ir augina.
Atėjus į naują darbą jums skiriama pakankamai dėmesio ir laiko apmokymui, instruktažui? Paaiškinama, kuo jums pačiam yra svarbus saugos aspektų žinojimas, kaip žinios gali išgelbėti gyvybę? Tuomet net nekyla klausimų, kam to reikia. Tačiau, jei požiūris į tai yra atsainus ir darbuotojų sauga prasideda ir baigiasi greitu parašų surinkimu, tuomet nieko gero nelauk, – patikslino pašnekovas.
Lauras Mataitis įsitikinęs, jog pirmiausia dera suprasti, kad didelėse įmonėse dirba labai daug skirtingo supratimo, sąmoningumo žmonių, todėl ir vienareikšmiškai teigti, kad yra pasiektas vienas ar kitas DSS kultūros lygmuo, būtų nesąžininga.
Dėmesį, anot pašnekovo, derėtų atkreipti į tai, kad darbuotojų saugos ir sveikatos kultūra įmonėse gali būti skirstoma į keturis lygmenis:
- Pirmajame kalbama apie tokias įmones, kuriose susirūpinama sauga tik tuomet, kai kažkas atsitinka, nėra prevencijos, kontrolės ir normalios vadybinės praktikos.
- Antrajame jau kalbama apie tokias įmones, kuriose yra standartinė vadybinė sistema, aiškios instrukcijos, procedūros. Griežta kontrolė ir priežiūra, kaip laikomasi reikalavimų.
- Nuo trečiojo lygmens prasideda pokytis, kurio siekia daugelis įmonių – kai įmonėje daug kalbama apie saugą, darbuotojas puikiai žino saugos reikalavimus ir jų laikosi ne dėl to, kad jį kas kontroliuoja, o jau pats puikiai supranta, kad pirmiausia jis pats turi rūpintis savo saugumu darbe.
- Ketvirtasis lygmuo apima itin sąmoningus darbuotojus, kurie ne tik patys rūpinasi savimi, bet ir savo kolegomis, atsiranda komandiškumo jausmas.
Paprašytas prisiminti, kaip jų įmonėje buvo pradėta kurti DSS kultūra, ekspertas kalbėjo, kad veiksmų buvo imtasi po vieno itin skaudaus, mirtimi pasibaigusio, nutikimo. Tuomet buvo sudarytas ilgas koregavimo veiksmų, būtinųjų priemonių sąrašas ir itin atkreiptas dėmesys į tai, kad tik priemonės nieko nepakeis iki tol, kol darbuotojai patys savęs nesaugos. Aiškiai pamatyta, kad būtinas saugos kultūros puoselėjimas visoje bendrovėje.
DSS REALIJOS ĮMONĖSE
Lietuvoje darbuotojų sauga ir sveikata įmonėse dažnai dar suprantama per kontrolę ir rūpi tik šios srities specialistams. Gerai, kad bent apie tai išvis plačiau kalbama, tačiau kultūra, kitoks mąstymas, supratingumas per dieną nesikeičia, tai yra nuolatinis procesas. Ir Klaipėdos nafta šiandien yra tame procese
Mūsų įmonėje yra labai platus spektras darbuotojų ir jų požiūris į gyvenimą yra labai skirtingas.
Jei vyresnius darbuotojus dar kartais turi mokyti, jiems aiškinti, kodėl svarbu dėvėti pirštines ir šalmą, tai jaunesni jau puikiai žino. Tačiau su pastaraisiais yra kitų iššūkių – jie sunkiai įsisavina skaitomą medžiagą. Jai tokiam naujam darbuotojui duosi segtuvą iš penkiolikos instrukcijų ir tikėsiesi, kad jis per valandą jas ne tik perskaitys, bet dar ir viską įsisavins, tai tikrai ne. Toks darbuotojas ne tik kad neskaitysi, o pagalvos, kad ir įmonėje požiūris į saugą tik formalus. Turėjome taikytis prie jaunų žmonių, kurių didžioji gyvenimo dalis vyksta virtualioje erdvėje, nes be pagrindinių mokymų jų palikti negalėjome, – patikslino pašnekovas.
POPULIARĖJA E-MOKYMAI
Anksčiau naujiems darbuotojams įvadinio instruktavimo mokymus vesdavo 5 skirtingų sričių specialistai. Žinoma, ne visi būdavo charizmatiški, ne visi darbuotojai klausydavosi mokymų. O ir patys specialistai užimti žmones ir nežinai ar visada išdėstoma visa medžiaga ir visiems vienodai. Ilgainiui supratome, kad mokymas turi būti interaktyvus, įdomus ir perteikiantis daug žinių, – sakė DSS specialistas, užsiminęs, kad interaktyvūs mokymai užtikrina darbuotojų įsitraukimą, o praktinės užduotys priverčia galvoti.
Įgarsinta būtina informacija, paveikslėliuose ar video siužetuose rodomi būtini įsiminti vaizdai, keliasdešimt paspaudimų reikalaujančios atlikti užduotys daug lengviau leidžia įsiminti medžiagą, nei tik tekstai ar lektoriaus pasakojimas.
Ateityje planuojame visą instruktavimo medžiagą perkelti į elektroninę erdvę, tačiau 100 proc. pereiti tik prie šių mokymų atsisakant gyvų susitikimų su lektoriais tikrai neplanuojame.
Įmonėje turime mokymų dienas, kurių metų vieni darbuotojai kitiems pasakoja, kaip naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, vieni su kitais dalijasi sukaupta patirtimi, vieni kitus motyvuoja ir tai puikiai veikia.
PRAMONĖS REVOLIUCIJOS 4.0. ĮTAKOJE
Eksperto teigimu, darbų saugos specialistai, kaip beje ir daugelio kitų sričių, turi labai daug privalomojo administracinio darbo. Jis atima daug laiko, o kartu ir galimybes praktiškai išeiti pasidaryti po teritoriją, dėmesį atkreipiant į rizikingų vietų vertinimą.
Prieš keletą metų mūsų įmonėje į skaitmenizavimą buvo pažvelgta kompleksiškai. Norėta pasižiūrėti, kaip visa įmonė prisitaikys prie artėjančių iššūkių, kurie ateina su pramonės revoliucija 4.0.
Norėjome eiti koja kojon su laiku. 2018 metais įmonėje atsirado KN Digital iniciatyva, kurioje dalyvauti galėjo visi norintys darbuotojai. Buvo sukurta virtuali inovacijų erdvė, kurioje darbuotojai galėjo teikti pasiūlymus, kur ir kokius procesus savo veikloje jie galėtų skaitmenizuoti. Labai greitai pastebėjome skaitmenizacijos naudą, – sakė ekspertas.
DSS KLAIPĖDOS NAFTOJE – PRIORITETAS
Darbuotojų sauga ir sveikata mūsų įmonėje jau seniai yra prioritetinė sritis. SGD terminale per 5 veiklos metus neturime nei vieno nelaimingo atsitikimo.
Naftos terminale per 2019 metus nutiko 6 nelaimingi atsitikimai, 4 iš jų – dėl pačių darbuotojų neatsargumo – nikstelėtos kojos.
Nors skaičiai nedideli, tačiau mūsų siekiamybė – nei vieno sužaloto darbuotojo.
Žinoma, dažniausiai nelaimingas atsitikimas yra kelių priežasčių suma, vienas kurių būna žmogiškasis faktorius. Kaip to išvengti šiandien? Sunku svarstyti, tačiau ateityje daug problemų spręs dirbtinis intelektas. Dirbtinio intelekto sprendimai jau šiandien yra prieinami daliai įmonių, tačiau kol kas jie – labai brangūs.
Tikėtina, kad netolimoje ateityje daug procesų, pagal tam tikrus algoritmus, vaizdo programų pagalba, seks dirbtinis intelektas. Tikiu, kad kiekvienos įmonės siekiamybė turėti nulį nelaimingų atsitikimų taps realybe, – sakė L.Mataitis.
